Žemaitėšks būds
Alkierie tievs anon dėina
Kalė du cviekus i sėina …
Kap tėn bova, kap nabova,
Tėk nu kriesla ons nugriova!
Ons ėš lieta acikielė,
Spyrė i nōversta gieli,
Pasitrynė šouna vėina
Ė apėntā pri tuos sėinas!
Aš jėmiau anuo galietė:
„Gal tau rēktom pagolietė,
Liekarstvū kuokiū ėšgērtė,
A pakruokt, a apsėtvertė?“
Tievs atriežė: „Tėi kruokėmā –
Buobėškė ožsiėmėmā!
Na pagol žemaiti būda
Gūdžuotėis diel kuožna š…!
Doukš kūjāti! – uns mon sāka.
– Ė nepainiuokēs ont tāka!
Jē dā luosi kor nerēktom:
Būs kas ronkuo – tas ė kaktuo!“
o3xn 